Saulė pliekė kaip niekad.
Spūstis žmonių minioje tiesiog dusino. Braudamasi pro turistų būrį, užmyniau ant atsirišusio batų raištelio - vos neparkritau. Žvilgtelėjau į laikrodį - liko keletas minučių. Spėsiu. Netrukus priešais savo akis išvydau kelio tikslą - sausakimšą kioskelį. Greitai, kiek tik eilės prie gumą žiaumojančios pardavėjos leido, nusipirkau pirmą po ranka pasitaikiusį žurnalą ir nurūkau į stotį. Spėjau kaip tik laiku; vos man įlipus nuskambėjo kurtinantis variklio burzgimas ir poilsiautojų prikimštas autobusas nudardėjo Šventosios link.
Atsisėsti nebuvo kur, tad įsikibau į saulėje įkaitusi turėklą ir pagaliau atsiverčiau savąjį žurnalą. ''Kinas''. Tebūnie, ėmiau skaityti pirmą už akies užkliuvusį interviu.

Andrejus Končialovskis:
''Filmas yra kaip vaikas, kuris buvo iš tavęs atimtas''.

Straipsnį ''surijau'' greit. Išlipusi iš autobuso ir įkvė_pusi pajūrio vėjo mintyse kartojau keletą citatų. Nusprendžiau jas užrašyti čia.

''Koks skirtumas tarp filmo ir knygos? Galite perskaityti puslapį, pasidėti knygą po pagalve ir eiti miegoti. Atsibudęs vidury nakties, sugrįžtate truputį atgal ir skaitote toliau. Filmo po pagalve pasidėti negalima. Filmą reikia žiūrėti vienu ypu, nuo pradžios iki pabaigos. Nes kinas - tai menas, kuris vystosi laike.''

''Kaip puikiai pasakė Čechovas, gyvenimo tragedija vyksta tada, kai žmonės švilpauja, geria arbatą ir kalbasi apie orą. Iš tikrųjų tragedija yra ne tada, kai kas nors šaukia. Tragedija yra tada, kai pavyzdžiui, staiga suvoki, kad esi senas. Kiekvienas iš mūsų kada nors suvokia: ''O Dieve, aš pasenau. O ką nuveikiau? Nieko.'' Ir stovi priešais veidrodį... Būtų galima sukurti nuostabų filmą apie tai, bet labai sunku,- daug lengviau parodyti automobilių lenktynes ar daug sprogimų.''

''Žinote, kuo skiriasi pesimistas ir optimistas? Pesimistas yra geriau informuotas optimistas.''

''Kaip pasakė Puškinas, menas turi tris stygas: juoko, ašarų ir siaubo. Ir jei šios trys stygos yra užgaunamos, jei mes juokiamės, verkiame arba bijome, vadinasi mes išgyvenome meno kūrinį.''

''Filmo patobulinti negali. Jis guli ant prekystalio skardinėje dėžutėje. Galite jį nusipirkti - kaip sardinių. Negali turėti jokio ryšio su savo filmu. Filmas yra kaip vaikas, kuris buvo iš tavęs atimtas. O spektaklis - kaip vaikas, kurį augini, puoselėji, leidi į mokslus.''

Dar daug minčių buvo įsimintinos. Bet nebeturėjau laiko rašyti. Man nupirko ledų ir basa bėgau sutikti purslais besitaškančių Baltijos bangų.